Darbo tikslas. Sukurti savo ledo planetą ir jos landšaftą. Ištirti sukurtos atmosferos poveikį jai.

Darbo priemonės ir medžiagos.
1. Vandens balionas. 
2. Dubenėlis balionui įdėti.
3. Šaldymo kamera.
4. Druska (geriau smulki).
5. Maistiniai dažai.
6. Lėkštelė/puodelis ant kurio stovės planeta.
7. Soda.
8. Citrinos rugštis arba actas.

Darbo eiga.
1. Pripildome vandens balioną vandeniu ir užrišame. 
2. Įdedame pripildytą balioną į dubenėlį ir įstatome į šaldiklį.
3. Kai vanduo balione užšals išimkite ir nuplėškite balioną nuo ledo planetos.
4. Pastatykite ledo planetą ant lėkštelės arba puodelio.
5. Užberkite šiek tiek druskos ir užlašinkite dažų, stebėkite, kokios gražios upės formuojasi jusų planetoje.
6. Išmeginkite rūgšties ar šarmo kritulius. 
7. O kas bus jei išpūsime muilo burbulų ant jos? 
8. O gal ir ugnikalnis išsiveržti gali?
9. O gal "lego" žmogeliukai norėtų ištirti ką tik jūsų sukurtą ledo planetą?

Teorinė dalis.
Įberdami druską mes pakeičiame vandens užšalimo temperatūra nuo 0  iki -21 laipsnių celsijaus. Taigi druska šiek tiek aptirpdo ledą ir ištirpsta vandenyje, taip suformuodama druskos upelius. Šis eksperimentas paaiškina, kodėl žiemą apsnigę keliai barstomi druska. Įbėrę sodos ir citrinos rūgšties vandenyje šios medžiagos reaguoja ir išsiskiria anglies dvideginis, taigi, jei dar buvo užlašintas lašelis burbulų skysčio, tai susiformuoja putos, stebime "ugnikalnio išsiburbuliavimą" :)

Pastabos.
Galima užšaldyti vandenį bet kokioje kitoje formoje, čia tik jūsų fantazijos reikalas. Pas mus iš vis vienas iš trijų balionų sprogo šaldymo kameroje (gerai, kad buvau juos įdėjusi į dubenėlį, o tai būtų katastrofa :), todėl vietoje trijų atskirų planetų gavome vieną didelę su kalnais ir netgi uolomis. Fantazuokite, kurkite, eksperimentuokite ir nieko nebijokite!

Smagių eksperimentavimų! 

Informacijos šaltiniai.
1. Ledo skulpturos.
2. Dar įvairių formų ledo figūros.

Svarbu!
Rekomenduojame mūvėti pirštines ir akinius.

Paveikslėlyje - iš kairės į dešinę:
1. RAUDONA - citrinos rūgštis (pH<7),
2. VIOLETINĖ - distiliuotas vanduo (pH 7),
3. MĖLYNA - maistinė soda (pH 8-9),
4. ŽALIA - amonio tirpalas (pH 10-11),
5. GELTONA - chloro turintis baliklis (pH 11-13).

Darbo tikslas. Pasigaminti raudonojo kopūsto nuovirą ir ištirti jo, kaip gamtinio indikatoriaus, savybes.

Darbo priemonės ir medžiagos.
1. Du raudonojo kopūsto lapai. 
2. 0.5 litro destiliuoto vandens. Jei jo neturite, tiks ir virintas vanduo.
3. Stiklinis indelis nuovirui saugoti.
4. Puodas, kuriame gaminsime nuovirą.
5. Įvairūs buitiniai chemikalai.
6. Medinis pagaliukas maišymui.
7. Skaidrūs (nebūtinai) plastikiniai arba stikliniai indeliai.

Darbo eiga.
1. Suplėšome smulkiais gabalėliais kopūsto lapus ir sudedame į puodą. 
2. Užviriname destiliuotą vandenį. Mes jį užvirėmė elektriniame arbatinuke, tik įspėjame, jokiais būdais negalima gerti destiliuoto vandens!
3. Verdančiu destiliuotu vandeniu užpilame kopūsto lapus. Jei naudosite virintą vandenį, tuomet du kartus jį užvirinkite. Uždengiame puodą dangčiu ir paliekame parai. Jei nekantraujate, galite jį naudoti, kai tik atvės. Tačiau, pastovėjęs parą, nuoviras taps sodresnis.
4. Atsargiai nupilkite nuovirą į stiklinį indelį. Nuovirą reikėtų laikyti šaldytuve. Po kelių dienų nuoviras pradės gesti, todėl geriau sunaudoti iškarto. Norėdami nuovirą išsaugoti ilgesniam laikui, užšaldykite jį  ledo kubelių formelėse. Taip jis nesuges ilgą laiką. Taip pat galima išmirkyti kopūsto nuovire, pvz., kavos aparatų filtrus arba kitus gerai sugeriančius popierėlius. Išdžiovinti ir naudoti kaip indikatoriaus popierėlius.

Teorinė dalis.
Kai kurie tirpalai yra klasifikuojami kaip rūgštys arba bazės (šarmai). Įsivaizduokite, kad rūgštys ir bazės yra priešingybės. Naudodami indikatorius mokslininkai gali pasakyti ar tirpalas yra rūgštis ar bazė . Indikatorius, paprastai, yra cheminė medžiaga, kuri keičia savo spalvą po kontakto su rūgštimi ar baze.

Kaip pastebėjome, raudonojo kopūsto nuoviras paraudonuoja, kai yra sumaišomas su rūgštimi, arba pažaliuoja (pageltonuoja), kai sumaišomas su baze. Raudonasis kopūstas tai tik vienas iš daugelio esamų indikatorių. Kai kurie indikatoriai iš pradžių yra bespalviai, ir pakeičia spalvą į raudoną ar melyną spalvą, pvz., kai sumaišomi su baze. (Fenolftaleinas (phenolphthalein) yra skaidrus ir paraudonoja, kai sumaišomas su pvz., amonio tirpalu.) Jeigu indikatoriaus spalva lieka nepakitusi, reiškia tiriamoji substancija yra, greičiausiai, neutrali, kaip vanduo.

Raudonasis kopūstas turi sudėtyje pigmento molekulę, kuri vadinasi antocianinas. Šis vandenyje tirpstantis pigmentas yra ir obuolių, slyvų, vynuogių ir kt. žievelėse. Labai rūgščiuose tirpaluose antocianinas turi ryškiai raudona spalvą. Neutraliuose tirpaluose - violetinę. O šarminiuose - žalią-geltoną spalvas. Tokiu būdu raudonojo kopūsto pigmentas antocianinas gali padėti nustatyti tirpalo rūgštingumą.

Raudonojo kopūsto sultys sudėtyje turi natūralų pH indikatorių, kuris keičia spalvą priklausomai nuo tirpalo rūgštingumo. Kopūsto nuoviro spalva keičiasi priklausomai nuo vandenilio jonų koncentracijos. pH yra -log[H+]. 
Rūgštys atiduoda vandenilio jonus vandens tirpalui ir turi mažą pH reikšmę (pH < 7). Bazės prisijungia vandenilio jonus ir turi didelę pH reikšmę (pH > 7). Distiliuotas vanduo yra neutralus, jo pH = 7.

Linksmoji dalis.
1. Įsipilkite norimą kiekį nuoviro. Likusį įdėkite atgal į šaldytuvą kitam kartui. Praskieskite nuovirą distiliuotu arba virintu vandeniu. Skieskite tol, kol gerai matysis violetinė spalva. Į indelius įpilkite šiek tiek nuoviro.
2. Į kiekvieną indelį pilkite arba berkite įvairius buitinius chemikalus: tiks soda, skalbimo milteliai, lašelis citrinos, actas, plovimo skystis, tualeto valiklis, baliklis, iš vaistinėlės - amonio tirpalas, nevirintas vanduo, geriamas vanduo ir netgi seilės. Stebėkite, kaip keičiasi nuoviro spalva. Siūlome, prieš akis turėti indelį su destiliuotu vandeniu praskiestu nuoviru, kad būtų galima palyginti, kaip kinta spalva pridėjus chemines medžiagas.
3. Kai ištirsite kiekvieną chemikalą atskirai, pamėginkite sumaišyti gautą raudonos spalvos tirpalą su kitų spalvų tirpalais. Galima atitaikyti kiekius taip, kad gautusi vėl violėtinė spalva. O jeigu naudosite sodą, actą ar citrinos rugštį, papildomai gausite ir gazuotus tirpalus. Pažiūrėkite, kas atsitiks kai kartu su soda ir rūgštimi įlašinsite ir lašelį indų ploviklio. 
4. Mes praskiedėme nuovirą paprastu, nevirintu vandeniu iš čiaupo ir gavome štai tokį rezultatą: (žr. paveikslėlį). O ką gavote jūs su savo vandenuku iš čiaupo?
5. Ką tai reiškia? (Perskaitykite "Teorinę dalį".)
6. Taip pat pavyko gauti tokius skysčius, kurie buvo labai panašūs į girą (su puta ir burbuliukais!) ir į tikrą šampaną! :) TIK JOKIAIS BŪDAIS NERAGAUKITE GAUTŲ SKYSČIŲ

Smagių eksperimentavimų!

Informacijos šaltiniai.
1. Filmukas, kaip pasigaminti indikatorinius popierėlius.
2. Steve Spangler.
3. Smagus ppt failiukas apie rūgštis.
4. Smagus ppt failiukas apie bazes.

Svarbu!
Jokiais būdais negerkite gautų skysčių, kaip "skaniai" beatrodytų. Rekomenduojame mūvėti pirštines ir akinius.

Darbo tikslas. Pasigaminti nei skystį nei kietą kūną - o taip vadinamą neniutoninį skystį.

Darbo priemonės ir medžiagos.
1. Bulvių krakmolas. 
2. Apsauginė plėvelė ant grindų. Pvz., šiukšlių maišai arba polietileninė staltiesė.
3. Gilus indas.
4. Vanduo.
5. Maistiniai dažai (pagal norą).
6. Maišelis arba indelis pagamintai masei saugoti.

Darbo eiga.
1. Patiesiame apsauginę plėvelę ant stalo ar grindų. 
2. Įmame bulvių krakmolą ir vandenį 2:1 santykiu. Tai yra, pvz., 200 g krakmolo ir 100 ml vandens.
Į gilų indą įberiame šiek tiek krakmolo ir įpilame šiek tiek kambario temperatūros vandens. Gerai išmaišome. Vėl įmaišome bulvių krakmolą, ir vėl šiek tiek vandens.
3. Galite įlašinti kelis lašus maistinių dažų.
4. Jeigu norite, kad būtų įdomiau, įmeskite į gautą masę kokius nors smulkius daiktus, pvz., monetas, ir liepkite draugams jų ieškoti. 
5. Stebėkite, kaip neįprastai elgiasi gauta masė, jeigu staigiai suspaudžiame, tai turime gniužtę, tačiau ilgiau palaikius rankoje, masė tiesiog išsilieja pro pirštus.
6. Kai baigsite žaisti, supilkite masę į celofaninį maišelį ir užriškite. Taip galėsite išlaikyti masę iki kito karto.

Smagaus žaidimo! 

Čia pasižiūrėkite, kaip linksmai ši masė šoka ant garso kolonėlėls :)
O čia - kaip smagiai galima lakstyti per tokį skystį.

Teorinė dalis.
Ši bulvių krakmolo vandenyje masė yra ryškus neniutoninio skysčio pavyzdys. (Beje, kraujas, kaip nekeista, taip pat yra neniutoninis skystis). Visi skysčiai turi tokią savybę, kaip klampumas. 

Klampumas (sin. vidinė trintis, klampi trintis) yra skystų kūnų savybė priešintis vienos jo dalies judėjimui atitinkamai kitos dalies. Paprastai šnekant, mažiau klampus yra skystis, tuo lengviau jis juda.

Niutonas teigė, kad skysčio klampumas priklauso nuo temperatūros. Pvz., šiltas medus teka lengviau, nei atšalęs. Neniutoninių skysčių klampumas taip pat priklauso nuo temperatūros, tačiau jis taip pat priklauso ir nuo pridėto slėgio. 

Taigi, kai suspaudžiate masę, ji elgiasi kaip kietas kūnas, kai atlaisvinate - teka kaip skystis.

Po kurio laiko, krakmolas dalelės atsiskirs nuo vandens ir nusės ant dugno. Dėl šios priežasties, negalima išpilti masės į kriauklę ar klozetą, nes paprasčiausiai užsikimš vamzdžiai.

Informacijos šaltiniai.
1. Steve Spangler
2. Wikipedia.

Svarbu!
Jokiais būdais neišpilkite masės į klozetą ar kriauklę. Sudėkite į maišelį ir išmeskite į šiukšlių dėžę.

Darbo tikslas. Pereiti per kiaušinius nesutrinus nei vieno kiaušinio.

Darbo priemonės ir medžiagos.
1. Kiaušiniai dėžutėse po 10 vnt. Geriausiai butų L dydžio.
2. Apsauginė plėvelė ant grindų. Pvz., šiukšlių maišai arba polietileninė staltiesė.
3. Antbačiai arba paprasti celofaniniai maišeliai.
4. Dubenėlis sudaužytiems kiaušiniams.
5. Servetėlės rankoms išsivalyti.

Darbo eiga.
1. Patiesiame apsauginę plėvelę ant grindų.
2. Išdeliojame į dvi eiles praviras dežutes su kiaušiniais. Galima imti 2-8 dežutes.
3. Rekomenduojame nusiimti kojines, ir jei turite, užsidėti ant kojų antbačius, arba paprastus celofaninius maišelius (jeigu kartais kiaušinis suskiltų).
4. Reikėtų, kad žengiantįjį pirmąjį žingsnį iš abiejų pusių prilaikytų draugai.

Teorinė dalis.
Nors kiaušinis atrodo visai trapus, tačiau jo stiprumą apsprendžia unikali kiaušinio forma. Architektūroje pati patvariausia forma laikoma arkos forma. O kiaušinis turi būtent tokią pat, tik trimačią formą. Stipriausia vieta yra auksčiausiame arkos taške. Jeigu pamėgintumėte suspausti kiaušinį ranka, spausdami iš abiejų galų, tai jis liktų sveikas. Išlinkusi kiaušinio lukšto forma taip pat tolygiai paskirsto pridedamą slėgį per visą kiaušinio paviršiaus plotą. Tačiau kiaušinis yra neatsparūs netolygiai jėgai, todėl jis sudužta, kai pastuksename kiaušinį į bliudelio kraštą. Tai taip pat paaiškina tokį paradoksą, kaip, pvz., viščiukas sugeba lengvai sudaužyti kiaušinį iš vidaus, o tupinti ant kiaušinio suaugusi višta kiaušinio nesutraiško.

Turbūt jau supratote, kad ir kiaušinių dežutė vaidina svarbų vaidmenį šiame eksperimente. Literatūroje yra nurodyta, kad 1911 metais amerikietis Joseph Coyle sukūre specialias iš storo popieriaus pagamintas dežutes, kuriose buvo padarytos specialios kiaurymės, atskiriančios vieną kiaušinį nuo kito, taip pat, tokiu būdų kiaušinis nesiekė ir dežutės dugno. Yra net gi teigiama, kad jeigu visą dežutė su kiaušiniais iškristų, ir tinkamai nusileistų ant žemės, visi kiaušiniai turėtų likti sveiki.

Informacijos šaltiniai.
1. Steve Spangler

Pastabos.
Prieš pradėdant šį eksperimentą, reikėtų sudėti visus kiaušinius dežutėje smailiu arba buku galu į viršų. Taip pat reikia, kad visi kiaušiniai būtų vienodo dydžio. Žengdami, stenkitės koją pastatyti tolygiai ant visų kiaušinių. Ir neskubėkite. Basį geriau pajusite, kur reikėtų statyti koją, kad kiaušiniai liktų sveiki.

Svarbu!
Būtina po šio eksperimento gerai nusiplauti rankas su muilu karštu vandeniu, norint išvengti užkrato salmonelioze.

Darbo tikslas. Sužvejoti kuo daugiau "žuvyčių".

Darbo priemonės ir medžiagos.
1. Spalvoti (nebūtinai) nedideli ledukai.
2. Kuo šaltesnis vanduo.
3. Pagaliukai (kuriuos kinai naudoja vietoje šakučių).
4. Dubenėlis.
5. Siūlas.
6. Indelis sužvejotoms "žuvytėms" laikyti.
7. Valgomoji druska.
8. Indelis druskai.

Darbo eiga.
1. Pasigaminame "meškeres". Prie platesnio pagaliuko galo pririšame apie 20cm ilgio siūlą.
2. Į dubenį su šaltu vandeniu išberiame ledukus-"žuvytes".
3. Atsargiai priliečiame siūlą prie pasirinktos "žuvytės" ir šiek tiek pabarstome ant jos "jauko"-druskos.
4. Vualia, "žuvytė" užkibo, ištraukiame ją!

Teorinė dalis.
Įberdami druską mes pakeičiame vandens užšalimo temperatūra nuo 0  iki -21 laipsnių celsijaus. Taigi iš pradžių ledukas šiek tiek aptirpsta, o vėliau vėl užšąla. Tokiu būdu siūlas prišąla prie leduko. Šis eksperimentas paaiškina, kodėl žiemą apsnigę keliai barstomi druska.

Informacijos šaltiniai.
1. Steve Spangler

Pastabos.
Ledukai turi būti nedideli. Eksperimentas vyksta sunkiau su ledukais, pagamintais naudojant šaldymo maišelius.

Svarbu!
Vaikams iki 3 metų būtina suaugusiųjų priežiūra.

Darbo tikslas. Gauti sauso ledo muilo burbulą.

Darbo priemonės ir medžiagos.
1. Sausas ledas.
2. Indų ploviklis (2valg.š. (30mL)).
3. Natūralaus pluošto medžiagos juostelė (25x460mm).
4. Gilus indas su apvaliais kraštais.
5. Karštas vanduo.
6. Indelis muilo burbulų skysčiui.

Darbo eiga.
1. Sumaišome indų ploviklį su vandeniu 2:1 santykiu. 
2. Į gilų indą su karštu vandeniu įdedame sauso ledo.
3. Į muilo burbulų skystį įmerkiame natūralaus pluošto medžiagos juostelę.
4. Atsargiai užnešame muilo plėvelę ant indo kraštų.
5. Stebime, kaip auga sauso ledo muilo burbulas.

Teorinė dalis.
Kuomet įdedame sausą ledą į karštą vandenį, gauname dujas, kurios sudarytos iš anglies dioksido ir vandens garų. Taigi, garai, kuriuos matome, iš tikrųjų yra debesėlis, sudarytas iš smulkių vandens lašelių. Plona muilo plėvelė dengianti indo viršų sulaiko šį besiplečiantį debesį. Taip užauga milžiniškas burbulas. Kai vanduo atšąla iki 
10 laipsnių celsijaus, rūkas nebesusidaro, tačiau sausas ledas ir toliau sublimuoja bei burbuliuoja. Tereikia pakeisti atvėsusį vandenį karštu, ir smagus bandymas tęsis toliau.

Informacijos šaltiniai.
1. Steve Spangler

Pastabos.
Sauso ledo galima rasti čia.

Svarbu!
Būkite atsargūs su sausu ledu. Jo temperatūra yra -76 laipsniai celsijaus. 
Bandymų metu būtina mūvėti pirštines bei apsauginius akinius. Būtina suaugusiųjų priežiūra.