Darbo tikslas. Pereiti per kiaušinius nesutrinus nei vieno kiaušinio.

Darbo priemonės ir medžiagos.
1. Kiaušiniai dėžutėse po 10 vnt. Geriausiai butų L dydžio.
2. Apsauginė plėvelė ant grindų. Pvz., šiukšlių maišai arba polietileninė staltiesė.
3. Antbačiai arba paprasti celofaniniai maišeliai.
4. Dubenėlis sudaužytiems kiaušiniams.
5. Servetėlės rankoms išsivalyti.

Darbo eiga.
1. Patiesiame apsauginę plėvelę ant grindų.
2. Išdeliojame į dvi eiles praviras dežutes su kiaušiniais. Galima imti 2-8 dežutes.
3. Rekomenduojame nusiimti kojines, ir jei turite, užsidėti ant kojų antbačius, arba paprastus celofaninius maišelius (jeigu kartais kiaušinis suskiltų).
4. Reikėtų, kad žengiantįjį pirmąjį žingsnį iš abiejų pusių prilaikytų draugai.

Teorinė dalis.
Nors kiaušinis atrodo visai trapus, tačiau jo stiprumą apsprendžia unikali kiaušinio forma. Architektūroje pati patvariausia forma laikoma arkos forma. O kiaušinis turi būtent tokią pat, tik trimačią formą. Stipriausia vieta yra auksčiausiame arkos taške. Jeigu pamėgintumėte suspausti kiaušinį ranka, spausdami iš abiejų galų, tai jis liktų sveikas. Išlinkusi kiaušinio lukšto forma taip pat tolygiai paskirsto pridedamą slėgį per visą kiaušinio paviršiaus plotą. Tačiau kiaušinis yra neatsparūs netolygiai jėgai, todėl jis sudužta, kai pastuksename kiaušinį į bliudelio kraštą. Tai taip pat paaiškina tokį paradoksą, kaip, pvz., viščiukas sugeba lengvai sudaužyti kiaušinį iš vidaus, o tupinti ant kiaušinio suaugusi višta kiaušinio nesutraiško.

Turbūt jau supratote, kad ir kiaušinių dežutė vaidina svarbų vaidmenį šiame eksperimente. Literatūroje yra nurodyta, kad 1911 metais amerikietis Joseph Coyle sukūre specialias iš storo popieriaus pagamintas dežutes, kuriose buvo padarytos specialios kiaurymės, atskiriančios vieną kiaušinį nuo kito, taip pat, tokiu būdų kiaušinis nesiekė ir dežutės dugno. Yra net gi teigiama, kad jeigu visą dežutė su kiaušiniais iškristų, ir tinkamai nusileistų ant žemės, visi kiaušiniai turėtų likti sveiki.

Informacijos šaltiniai.
1. Steve Spangler

Pastabos.
Prieš pradėdant šį eksperimentą, reikėtų sudėti visus kiaušinius dežutėje smailiu arba buku galu į viršų. Taip pat reikia, kad visi kiaušiniai būtų vienodo dydžio. Žengdami, stenkitės koją pastatyti tolygiai ant visų kiaušinių. Ir neskubėkite. Basį geriau pajusite, kur reikėtų statyti koją, kad kiaušiniai liktų sveiki.

Svarbu!
Būtina po šio eksperimento gerai nusiplauti rankas su muilu karštu vandeniu, norint išvengti užkrato salmonelioze.

Darbo tikslas. Sužvejoti kuo daugiau "žuvyčių".

Darbo priemonės ir medžiagos.
1. Spalvoti (nebūtinai) nedideli ledukai.
2. Kuo šaltesnis vanduo.
3. Pagaliukai (kuriuos kinai naudoja vietoje šakučių).
4. Dubenėlis.
5. Siūlas.
6. Indelis sužvejotoms "žuvytėms" laikyti.
7. Valgomoji druska.
8. Indelis druskai.

Darbo eiga.
1. Pasigaminame "meškeres". Prie platesnio pagaliuko galo pririšame apie 20cm ilgio siūlą.
2. Į dubenį su šaltu vandeniu išberiame ledukus-"žuvytes".
3. Atsargiai priliečiame siūlą prie pasirinktos "žuvytės" ir šiek tiek pabarstome ant jos "jauko"-druskos.
4. Vualia, "žuvytė" užkibo, ištraukiame ją!

Teorinė dalis.
Įberdami druską mes pakeičiame vandens užšalimo temperatūra nuo 0  iki -21 laipsnių celsijaus. Taigi iš pradžių ledukas šiek tiek aptirpsta, o vėliau vėl užšąla. Tokiu būdu siūlas prišąla prie leduko. Šis eksperimentas paaiškina, kodėl žiemą apsnigę keliai barstomi druska.

Informacijos šaltiniai.
1. Steve Spangler

Pastabos.
Ledukai turi būti nedideli. Eksperimentas vyksta sunkiau su ledukais, pagamintais naudojant šaldymo maišelius.

Svarbu!
Vaikams iki 3 metų būtina suaugusiųjų priežiūra.

Darbo tikslas. Gauti sauso ledo muilo burbulą.

Darbo priemonės ir medžiagos.
1. Sausas ledas.
2. Indų ploviklis (2valg.š. (30mL)).
3. Natūralaus pluošto medžiagos juostelė (25x460mm).
4. Gilus indas su apvaliais kraštais.
5. Karštas vanduo.
6. Indelis muilo burbulų skysčiui.

Darbo eiga.
1. Sumaišome indų ploviklį su vandeniu 2:1 santykiu. 
2. Į gilų indą su karštu vandeniu įdedame sauso ledo.
3. Į muilo burbulų skystį įmerkiame natūralaus pluošto medžiagos juostelę.
4. Atsargiai užnešame muilo plėvelę ant indo kraštų.
5. Stebime, kaip auga sauso ledo muilo burbulas.

Teorinė dalis.
Kuomet įdedame sausą ledą į karštą vandenį, gauname dujas, kurios sudarytos iš anglies dioksido ir vandens garų. Taigi, garai, kuriuos matome, iš tikrųjų yra debesėlis, sudarytas iš smulkių vandens lašelių. Plona muilo plėvelė dengianti indo viršų sulaiko šį besiplečiantį debesį. Taip užauga milžiniškas burbulas. Kai vanduo atšąla iki 
10 laipsnių celsijaus, rūkas nebesusidaro, tačiau sausas ledas ir toliau sublimuoja bei burbuliuoja. Tereikia pakeisti atvėsusį vandenį karštu, ir smagus bandymas tęsis toliau.

Informacijos šaltiniai.
1. Steve Spangler

Pastabos.
Sauso ledo galima rasti čia.

Svarbu!
Būkite atsargūs su sausu ledu. Jo temperatūra yra -76 laipsniai celsijaus. 
Bandymų metu būtina mūvėti pirštines bei apsauginius akinius. Būtina suaugusiųjų priežiūra.